Šunų giltinė – parvo virusas

Žiema – ligų metas ne tik žmonėms, bet ir mūsų mylimiems augintiniams. Susilpnėjęs imunitetas, besikeičiantys orai ir aplinkui tvyrantys virusai neigiamai veikia keturkojų sveikatą. Ir nors šunų ligų yra visa galybė, viena baisiausių – parvovirusinis enteritas.

Liga pasireiškė staiga, be simptomų

Liga, liaudiškai dar vadinama parvo virusu, siautėja kiekvienais metais. Ypač skaudžiai ji paliečia prieglaudose gyvenančius keturkojus. Taip nutiko ir Klaipėdos rajone įsikūrusiai asociacijai „Gyvūnų užuovėja“.

Pakalbinus gyvūnus globojančios organizacijos pirmininkę Andželiką Bajorinaitę, sužinojome, kad asociacija jau ne pirmus metus susiduria su šia siaubinga liga. Vien šiais metais per nepilną mėnesį parvo virusu susirgo 13 globotinių. Deja, bet aštuonių išgelbėti nepavyko – šuneliai nugaišo. Kai kurie iš globojamų augintinių su šia liga kovoja dar ir dabar.

Pašnekovės teigimu, baisiausia buvo tai, kad šį kartą liga pasireiškė prak-tiškai be simptomų. Keturkojai žaidė, vaikštinėjo, kitaip sakant, virė įprastas jų gyvenimas, kol netikėtai šuneliai tiesiog pradėjo kristi – liga veikė žaibiškai ir be gailesčio.

Moteris pasakojo, kad su parvovirusiniu enteritu kovoti labai sudėtinga – nepaisant naudojamų sterilizavimo priemonių, kitų prevencinių veiksmų, virusas yra labai gajus. Yra žinoma, kad geriausia prevencinė priemonė nuo parvo viruso – vakcinacija, deja, lėšų tam nepakanka. Vis dėlto moteris minėjo, kad yra be galo dėkinga neabejingiems žmonėms, nes be jų pagalbos apmokėti veterinarų sąskaitų tikriausiai būtų neįmanoma.

A. Bajorinaitė papasakojo, kad dažniausiai suserga jaunesni šuniukai, neseniai paimti iš gatvės ir jau turintys kitų sveikatos sutrikimų: niežų, neseniai sirgę kita liga, nusilpusiu imunitetu. Virusą į prieglaudą neretai „atneša“ ir atvykę lankytojai. Buvo atvejų, kuomet būtent po žmonių apsilankymo prasidėjo ligos proveržis.

Situacija Šiauliuose – kiek geresnė

Nusprendėme pasiteirauti, kokia situacija yra Šiauliuose, todėl pakalbinome VšĮ „Šiaulių letenėlė“ vadovę Ingridą Butkutę.

Pašnekovė pasakojo, kad su šiuo klastingu virusu yra susidūrusi ne kartą. Šiuo metu prieglaudoje niekas neserga, tačiau dar rudenį situacija buvo visai kitokia.

„Anksčiau buvo manyta, jog tai yra tik mažų šuniukų, dar neturinčių imuniteto, liga, bet pastaruoju metu ji puola ir suaugusius šunis“, – dalijosi patirtimi I. Butkutė.

Ji taip pat užsiminė, jog situaciją apsunkina ir tai, kad ne visi veterinarijos gydytojai noriai priima parvovirusiniu enteritu sergančius prieglaudų šunelius. Sunkumų kelia ir viruso gajumas, jis atsparus tiek šalčiui, tiek karščiui, todėl lauke laikomų šuniukų voljeruose, nepaisant daromos dezinfekcijos, jis gali ir užsilikti, o į voljerą atėjus naujam šuneliui, lieka tikimybė, kad vėl kils ligos proveržis.

Kartais šuniukų net nespėjama vakcinuoti, nes jie dar tik kelių savaičių, o jau suserga.

Vis dėlto pokalbio pabaigoje „Šiaulių letenėlės“ vadovė pasidžiaugė, kad jau nuo rudens su šia liga nebesusiduriama.

Nuo ligos apsaugo vakcinacija

Kas yra parvovirusinis enteritas ir kaip jo išvengti, teiraujamės Šiaulių veterinarijos klinikos „Šansas“ veterinarijos gydytojos Agnetos Remeikytės:

– Kasdienėje praktikoje su šia liga susiduriama gana dažnai. Parvovirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje, infekcijos židiniais dažnai tampa gyvūnų susibūrimo vietos: gyvūnų prieglaudos, parduotuvės, veislynai.

Parvovirusinis enteritas – lengvai užkrečiama ir greitai plintanti virusinė infekcija, kuria užsikrečiama tiesiogiai per išmatas ar netiesiogiai per užkrėstus daiktus ir paviršius. Pastebėta, jog parvovirusai atsparūs kai kurioms dezinfekcinėms medžiagoms.

Su šio viruso plitimu kovoti gana sudėtinga. Infekcija daugiausia pasireiškia viduriavimu ir vėmimu, o šie simptomai neretai taip nualina šunelių organizmą, kad prasideda tokios bėdos, kaip: apetito netekimas, apatija, anoreksija, karščiavimas, dehidratacija. Šuniukams, kuriems liga progresuoja, gali atsirasti nepūlinis miokarditas, atsiranda širdies, kvėpavimo nepakankamumas ir jie staiga nugaišta.

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kadangi laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma liga ženkliai sumažina mirties tikimybę.

Ligos diagnozavimas yra greitas – ar šuniukas serga, sužinoma per 10–15 min.

Kaip nuo šios ligos apsaugoti mylimus augintinius? Vakcinacija laikoma pačiu veiksmingiausiu ir ekonomiškiausiu būdu užkirsti kelią parvovirusinei infekcijai. Vakcinacija apsaugo nuo užsikrėtimo arba su-
silpnina ligos pasireiškimą ir pasekmes. Praėjus dviem savaitėms po skiepų, šuniukas įgyja imunitetą ir gali kontaktuoti su kitais šunimis.

Taigi, jei šuniukas neskiepytas, patariama vengti šunų susibūrimo vietų, kur šuo gali užsikrėsti parvovirusine infekcija.

Šaltinis: https://www.etaplius.lt/sunu-giltine-parvo-virusas